BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Saulius Tomas Kondrotas Žalčio žvilgsnis


Vilnius: Baltos lankos, 1996. - 255 p.

“Atminimui visų protėvių, kurių kraujas teka mumyse ir su kuriais, deja, niekados jau nelemta susitikti”.

    Jau senokai skaičiau ką nors iš lietuvių prozos, ko gero paskutine skaityta knyga turėčiau įvardinti a.a. J. Ivanauskaitės “Placebą”. Pastaruoju metu apie S.T. Kondroto kūrybą girdėjau nemažai teigiamų atsiliepimų, todėl pamačiusi knygyne nukainotą “Žalčio žvilgsnį” nedvejodama nusipirkau ir nutariau pradėti pažintį su šiuo lietuviškos literatūros atstovu.
    Galiu pasakyti, kad likau tikrai LABAI maloniai nustebinta. Skaičiau ir širdis džiūgavo nuo lietuvių kalbos turtingumo, sodrumo, vaizdingumo. Knygos siužetą nupasakoti gana sunku, jis nėra vientisas tiek vietos, tiek laiko atžvilgiu. Pagrindinė knygos jungiamoji grandis - Meižių giminės pavardė bei kartu su jais keliaujantis mistinis personažas Lizanas - žmogus be sielos, pasižadėjęs palaidoti visus iki paskutinio iš Meižių giminės. Knygoje atsiskleidžia įdomūs lietuvių tautos papročiai (tiesa, šiek tiek hiperbolizuoti) susipinantys su mistika. Laidotuvės, trunkančios pusmetį, velionio sodinimas prie stalo šermenyse, tradicijų perdavimas iš kartos į kartą… Beje, būtent beskaitydama “Žalčio žvilgsnį” sužinojau kad bastučiai - mūsų taip vadinami kopūstai :)
    Nors knygos siužetas ir šokinėja tiek laiko, tiek erdvės atžvilgiu, bet intrigą išlaikyti puikiai pavyksta iki pat pabaigos. Man dar ir dabar neduoda ramybės klausimas ar Gaurusis Meižis buvo Kristupo Meižio sūnus? Ar fizionomistas Driuonas nėra tas pats grafas Pipiras, išvykęs pas savo tėvus į Bretanę? Kaip iš tikro rašytojo sumanyta, aš nežinau, tačiau man norisi galvoti, kad atsakymas į šiuos klausimus yra “taip”. Jeigu vistik Gaurusis yra Kristupo sūnus, tuomet būtent giminės prakeiksmu galima paaiškinti moterų atsiradimą jų gyvenimuose, juk tiek vienu, tiek kitu atveju būtent besąlygiška meilė juos pražudė.
    Apibendrinant, “Žalčio žvilgsnis” išties gera knyga, kurią verta paskaityti mažiausiai tam, kad įsitikinti, kokia vis dėlto turtinga mūsų ir mūsų protėvių kalba. Neabejotinai skaitysiu S. T. Kondroto “Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą” ir jo apsakymus “Meilė pagal Juozapą”. Beje, reikėtų gerai paieškoti, kažkur namuose turėtų būti ir jo “Kentauro herbo giminė” - pamenu gavau vienose iš pradinių klasių per Kalėdas, kai keitėmės dovanėlėm, ir pagalvojusi “kas per durnas knygos pavadinimas” įgrūdau į lentynas. Teks atsiprašyt tos knygelės :)

Citatos:
Netrukus lis. Žiūrėkit koks suputojęs dangus.
Tikras gražuolis, kakoja irgi turbūt gražiau už kitus.
Vedybos yra sąjunga dėl ateities. Jeigu turi rūpintis dabartimi, gali šiaip sugulti su moteriške ir tiek.
Reikia perspėti bites, kad tas, kuris ateis pas jas, jau miręs. Jeigu nespėsiu, jis išsives jas su savim. Pabeldžiau į avilį ir pasakiau tai, ką reikėjo:
    - Bitės, bitelės. Gaspadorius mirė. Pasibudinkit.
Deja, laikas tai kinivarpų spiečius, paliekantis kiaurymes mūsų atminty.
Tikėkis to, kas blogiausia, ir tuomet pamatysi, kad viskas yra ne taip blogai, kaip tu tikėjaisi.

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras